Grįžti į žodyną

WDM (Wavelength Division Multiplexing)


WDM yra bangų multipleksavimo technika, leidžianti vienu metu perduoti kelis nepriklausomus duomenų kanalus vienu optiniu pluoštu, kiekvieną kitu šviesos bangos ilgiu.

Kaip veikia WDM?


Siuntimo pusėje multiplekseris sujungia signalus iš kelių lazerių, veikiančių skirtingais, tiksliai apibrėžtais bangos ilgiais, į vieną pluoštą. Priėmimo pusėje demultiplekseris atskiria šiuos bangos ilgius atgal į atskirus kanalus, nukreipdamas juos į atitinkamus imtuvus. Kanalai turi būti tinkamai spektriškai nutolę vienas nuo kito, kad būtų išvengta persiklojimų.

Taikymai


WDM yra šiuolaikinių tolimojo ryšio telekomunikacijų tinklų, metropolitenų tinklų ir duomenų centrų sujungimų pagrindas, leidžiantis padidinti vieno pluošto pralaidumą be naujos infrastruktūros tiesimo.

Susiję terminai


DWDM

EDFA

Rezonansinis žiedas


WDM sistemų simuliacija
OptiSystem leidžia suprojektuoti ir patikrinti pilną WDM perdavimo sistemą — nuo lazerio iki imtuvo.
Peržiūrėti OptiSystem